Abrazyvinis pūtimas ir tarša

Abrazyvinis valymas srove, taip pat žinomas kaip valymas smėliasrove, yra paruošimo arba valymo procesas, kurio metu abrazyvinė medžiaga šaunama į paviršių esant aukštam slėgiui. Augant žmonių supratimui apie aplinkos apsaugą, kyla susirūpinimas, kad abrazyvinis sprogdinimas kenkia aplinkai. Šiame straipsnyje bus aptarta, ar abrazyvinis pūtimas kenkia aplinkai ir kaip žmonės gali užkirsti kelią taršai.

Yra tiek daug abrazyvinių terpių tipų, tokių kaip; silicio smėlis, plastikai, silicio karbidas ir stiklo karoliukai. Šios abrazyvinės terpės suyra veikiant aukštam slėgiui abrazyvinio pūtimo metu. Priklausomai nuo naudojamos įrangos tipo, sprogimo kampo, sprogimo greičio ir kitų sprogimo faktorių, šios dalelės gali tapti itin mažomis dulkių dalelėmis, kuriose yra įvairių kiekių silicio dioksido, aliuminio, vario ir kitų kenksmingų medžiagų. Abrazyvinio pūtimo metu šios dulkės gali pasklisti į orą. Šios dulkių dėmės ne tik kenkia žmogaus organizmui, bet ir teršia aplinką. Kad žmonės neįkvėptų šių dulkių dalelių, darbuotojai privalo dėvėti AAP.

Dulkių dalelės yra didelis oro taršos šaltinis ir daro didžiulį neigiamą poveikį aplinkai. Remiantis atliktais tyrimais, šių į orą pasklidusių dulkių dalelių poveikis aplinkai yra toks: keičiasi oro sąlygos, klimato kaita, sausros periodai ir netgi vandenynų rūgštėjimas. Be to, išmetamos dulkių dalelės taip pat sulaiko šilumą atmosferoje ir sukelia šiltnamio efektą.

Todėl, jei žmonės nesiima veiksmų, atsakymas į klausimą, ar abrazyvinis pūtimas kenkia aplinkai, yra teigiamas. Laimei, siekiant kontroliuoti šių dalelių plitimą į orą ir apsaugoti aplinką, taikomos abrazyvinio pūtimo taisyklės ir dalelių kontrolės metodai. Taikant kietųjų dalelių kontrolės metodus galima kontroliuoti sprogdinimo metu išsiskiriančias daleles ir sumažinti žalą aplinkai.

Siekdamos apsaugoti aplinką, visos įmonės turėtų griežtai laikytis dulkių kontrolės metodų.